| |
Kai žmogus po ilgo gyvenimo atėjo prie dangaus vartų ir norėjo įeiti, parodė rankas ir tarė: "Viešpatie, pažvelk, mano rankos tyros. Aš nieko blogo gyvenime nepadariau, niekuo nenusidėjau, laikiausi įsakymų, visada dariau tai, kas teisu. Mano rankos yra švarios". Viešpats ilgai žvelgė į jas, pagaliau tarė: "Tavo rankos yra tyros, bet ir tuščios".
Jėzus mylėjo paklydėlius. Visada juos aplankydavo ir kviesdavosi į svečius. Su jais sėdosi prie stalo ir su dėkingumu priimdavo visa. Jis pasakojo jiems istorijas apie žmones, kurie klydo, tačiau pajėgė išlikti Dievo vaikais. Jie buvo taip žemai puolę ir išalkę, kad su kiaulėmis varžėsi dėl ėdalo, kaip pasakoja istorija apie sūnų palaidūną. Jėzus jiems pasakojo apie Dievą, kuris pasitinka ištiestomis rankomis, kuris džiaugiasi kaip moteris rastu pinigu, kaip piemuo suradęs paklydusią avį...
Jis kalbėjosi su atstumtaisiais apie jų neviltį. Jis visada savo elgesiu pabrėždavo, kad jie yra verti meilės. Gal būt niekas taip, kaip didysis žmonių Žinovas iš Nazareto, nesuprato to, kad žmonės gyvena ne pagal taisykles ir vadovėlius, kad nebūna gyvenimo be vargo, be kančios. Kad žmonių gyvenimas - tai ieškojimas, sunkus bandymas pakilti ir viską pradėti iš naujo, nupuolimas ir susitaikymas. Kad mūsų gyvenimas yra margesnis ir įvairesnis, negu tai būtų galima pamatyti perskaičius įsakymų ir moralės knygų kalnus. Tik knygose viskas paprasta ir tik ten lengva atskirti juoda nuo balto, tiesą nuo melo.
Viešpats visus kviečia prie savo stalo. Jis kiekvienam sutiktajam sako: Tu laukiamas čia toks, koks esi. Toks, koks esi, gali sėstis prie mano stalo. Menkume, kaltėje, savęs niekinime ir abejonėse: tu esi laukiamas su viskuo, kas yra tavo ir ką tik atsineši. Jis niekada nepasakė: aš mylėsiu tave jei būsi kitoks. Jėzus neteisia, bet visus ir viską supranta.
Net Bažnyčioje nubrėžiama linija, kuri skiria tyruosius nuo netyrųjų, geruosius nuo blogųjų. Tačiau Jėzus žiūri tik vieno: ar tu esi alkanas? Ateik pas mane, aš esu Duona. Ar trokšti tiesos? Aš esu Viltis. Ar tu kenti? Ateik pas mane.
|