Prieblandos pasaulio keliai veda į niekur ir nė vienas į šventovę. Daug daugiau nei supermarketų pasakos pamoko čiulbantys paukščiai, čiurlenantis upelis, saulės zuikučiai ant sienos. Kiekvienas augalas žengia savo keliu ir liudija apie Saulę.
          Tas kelias, kuris veda į tikslą, nėra tikras kelias. Kelias yra vertingas ne dėl krypties, nes keliais, kurie žada nuvesti į rojų, prasideda autostrada į pragarą. Tie, kurie ilgai keliauja, pažįsta kelią, vedantį namo. Kai pasidaro ganėtinai tylu, ausys išgirsta kvietimą ir, kai tampa pakankamai tamsu, akys pradeda matyti.